2025 m. balandžio 11 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje įvyko pirmasis seminarų ciklo „Nepamirštini vardai“ renginys, kuris buvo skirtas lietuvių rašytojui, inžinieriui Kaziui Almenui (1935 – 2017). Renginį moderavo literatūros istorikė prof. Dalia Kuizinienė, kuri pristatė Lietuvių išeivijos instituto sumanytą seminarų ciklą, kurio idėja kilo, norint priminti ir prisiminti išeivijos kultūros, visuomenės asmenybes, kurių sukaktys yra minimos 2025 metais.
Rašytojui Kaziui Almenui skirtą renginys pradėjo prof. Egidijus Aleksandravičius, išgirdome jo paskaitą „Kazio Almeno šienapjūtė ir kitas derlius“. E. Aleksandravičius, artimai bendravęs su Kaziu Almenu, prisiminė jų pokalbius, diskusijas, apžvelgė svarbiausius rašytojo, knygų leidėjo, fiziko darbus. Profesoriaus svarstė galimas K. Almeno biografijos linkmes, pristatė unikalią jo asmenybę, biografiją. Jis priminė vieną kone testamentinį pokalbį su K. Almenu, kuriame jis priminė svarbiausias savo veiklos sritis, įprasminusias jo gyvenimą. Tai – fundamentinės fizikos gelmės ir jo, kaip rašytojo, misija. Didžiąją dalį savo aktyvaus profesinio laiko paskyrė inžinerinei ir mokslinei veiklai, tyrė branduolinių jėgainių konstrukcijas, teikė konsultacijas Ignalinos atominės elektrinės saugos sistemų tobulinimo srityje. Kaip buvo būdinga DP kartos išeivių vaikams, tėvai siūlė rinktis praktinius mokslus, nors detaliau, kaip pasirinko fiziko specialybę, nepaaiškino. O rašytojo veiklą aiškino DP stovyklų vaikų gyvensenos kontekste – kai nebuvo pramogų, jie pasakodavę vienas kitam istorijas, dažniausiai tai, ką buvo skaitę ar girdėję, ką patys išgyveno. Polinkį pasakoti K. Almenas palygino su fizikiniais dėsniais: pasakojimas ir rašymas toks pat mįslingas kaip vandens garavimas. Patrauklių, intriguojančių nuotykiais paremtų tikrovės pasakojimų, K. Almeno įsitikinimu, literatūroje trūko. 1970 m. sovietinėje Lietuvoje išleistas K. Almeno romanas „Šienapjūtė“ yra vienas įdomiausių K. Almeno istorinių nuotykių tekstų, kurio veiksmas vyksta XVIII a. Lietuvoje. Romanas perleistas „Pjūties meto“ pavadinimu jau Nepriklausomoje Lietuvoje, šiuo metu yra rengiamas trečiasis romano leidimas. 1993 m. K. Almenas sumanė ir pradėjo leisti „Skomanto“ – istorinių nuotykių apysakų apie Lietuvos praeitį – seriją, skirtą jaunimui. Į šį procesą siekė įtraukti ir kitus autorius, taip norėta užpildyti populiariosios istorinės literatūros paaugliams ir jaunimui spragą.
Po įkvepiančios E. Aleksandravičiaus paskaitos renginio dalyviams parodytas filmininko Henriko Gulbino vaizdo interviu su Kaziu Almenu: rašytoją kalbinęs E. Aleksandravičius per pokalbį skatino ir provokavo rašytoją prisiminti savo egzotiškas keliones, literatūrines aspiracijas, istorinius kontekstus.
Paskutinėje renginio dalyje prisiminimais apie Kazio Almeno, inžinieriaus ir mokslininko veiklą, dalijosi ilgametis Lietuvos energetikos instituto vadovas, branduolinės energetikos inžinierius prof. Jurgis Vilemas. K. Almenas buvo vienas pirmųjų išeivijos mokslininkų, prisidėjusių prie Ignalinos atominės elektrinės saugaus darbo užtikrinimo, jo iniciatyva buvo įkurta Ignalinos atominės elektrinės saugos analizės grupė, kurios uždavinys buvo suburti Lietuvos mokslininkus, galinčius vykdyti Ignalinos atominės elektrinės saugos vertinimus.
Penktadienį vykusio seminaro dalyviai tarsi mozaiką sudėliojo Kazio Almeno, rašytojo ir mokslininko, portretą. Pirmasis seminaras patvirtino pasiteisinusį būsimų seminarų ciklo „Nepamirštini vardai“ formatą.
Nuotraukų autorė Andrėja Taranda.
