Tęstinio leidinio Egzodo archyvas serija

T.1. Antano Smetonos korespondencija 1940-1944 m. (Sudarytoja D. Dapkutė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 1999.

Leidinyje skelbiamas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos egzilinio laikotarpio (nuo pasitraukimo iš Lietuvos 1940 m. iki A. Smetonos mirties 1944 m.) susirašinėjimas su lietuvių diplomatais, žymiais Amerikos lietuvių visuomenės veikėjais, JAV politikais. Dokumentai paimti iš Broniaus Kviklio kolekcijos, saugomos Lietuvių išeivijos institute, ir skelbiami pirmą kartą.

T.2. Kuizinienė D. Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m. (Studija ir šaltinių publikacija). Vilnius: Versus aureus, 2003.

Knygą sudaro dvi dalys: mokslinė studija, kurioje pristatomas lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Vokietijoje, analizuojama Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos veikla, kultūrinė spauda, literatūriniai rašytojų debiutai. Antrąją knygos dalį sudaro archyvinių dokumentų priedas: jame skelbiami iki šiol nepublikuoti Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos dokumentai ir rašytojų laiškai, atskleidžiantys Vokietijos DP stovyklų laikotarpio kultūrinio gyvenimo detales.

T.3. VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje. Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai. (Sudarytoja A. Petraitytė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

Leidinyje publikuojami 1946 m. Berne (Šveicarijoje) ir 1947 m. Paryžiuje (Prancūzija) vykusių Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pasitarimų konferencijų protokolai. Pirmą kartą skelbiami dokumentai atskleidžia dviejų svarbių politinių organizacijų emigracijoje tarpusavio pasitarimus, diskusijas ir galimus problemų sprendimų būdus.

T. 4. Gabrys-Paršaitis J. Tautos sargyboj. Atsiminimai. (Sudarytojas L. Saldukas). – Vilnius: Versus aureus, 2006.

Knygoje publikuojami žymaus lietuvių visuomenininko ir politiko Juozo Gabrio-Paršaičio (1880-1951) atsiminimai. Prisiminimuose parodoma J. Gabrio ir lietuvių politinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metais, išryškėja kontraversiška Gabrio asmenybė.

T. 5. Ateitininkų pėdsakais. Ateitininkų federacija išeivijoje 1945-1970 m. Dokumentų rinkinys. (Sudarytoja I. Bučinskytė). Vilnius: Versus aureus, 2007.

Knygoje skelbiami dokumentai (posėdžių, suvažiavimų protokolai, aplinkraščiai, korespondencija), atskleidžiantys vienos svarbiausių lietuvių ideologinių organizacijų – Ateitininkų federacijos – raidą ir veiklą išeivijoje XX a. 5-7 dešimtmečiais. Dokumentai surinkti iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) Putname, Lituanistikos tyrimų ir studijų centro Čikagoje ir Lietuvių išeivijos instituto fondų, publikuojami pirmą kartą.

T. 6. „Kongresinė akcija” Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politikoje 1961-1974 m. Dokumentų rinkinys. (Sudarytojas G. Janauskas). Vilnius: Versus aureus, 2011.

Knygoje publikuojami 174 dokumentai, liudijantys organizacijos Americans For Congressional Action To Free The Baltic States veiklą JAV XX amžiaus 7-8 dešimtmečiuose. Šaltiniai išryškina lietuvių, latvių, estų ir amerikiečių „kongresinės akcijos” JAV veikimo būdus, kartu primena mums apie „liaudies diplomatijos” veikimo principus, vis dar nepritampančius Lietuvoje.

T. 7. Lietuvos diplomatų korespondencija (1940-1945 m.): šaltinių publikacija. (Sudarytoja A. Petraitytė-Briedienė). Vilnius: Versus aureus, 2012.

Dokumentų rinkinyje skelbiamas 261 tekstas: laiškai, telegramos, dokumentai. Tai lietuvių diplomatų korespondencija, rašyta Antrojo pasaulinio karo metais, iš karto po Lietuvos okupacijos. Diplomato E. Turausko archyve išlikę ir čia publikuojami dokumentai atskleidžia vieną sudėtingiausių Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos etapų.

T. 8. Vinco Trumpos korespondencija.  (sudarytojos D. Dapkutė, D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2013.

Knygoje „Vinco Trumpos korespondencija” publikuojami žymaus išeivijos istoriko, žurnalisto, publicisto Vinco Trumpos (1913–2002) emigracijoje rašyti laiškai Henrikui Žemeliui, Broniui Railai, Vytautui Kavoliui, Kostui Ostrauskui, Liūtui Mockūnui, Gintautui Vėžiui, Henrietai ir Vytautui Vepštams ir kitiems asmenims. Laiškai nėra oficialūs, daugiausia rašyti geriems pažįstamiems ir artimiems draugams, taigi juose nestinga humoro, saviironijos bei V. Trumpai būdingo atviro žodžio. Antroje knygos dalyje publikuojami įvairūs pokalbiai ir interviu su V. Trumpa 1997 m. jam grįžus gyventi į Lietuvą.

T. 9. Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais: šaltinių publikacija (sudarytoja G. Milerytė-Japertienė). Vilnius: Versus aureus, 2014.

Knygoje pateikiama 114 originalių dokumentų, padedančių atskleisti, kaip klostėsi lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo.

T. 10. Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946-1954). (sudarytojai E. Aleksandravičius, D. Dapkutė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2019.

Knygoje surinkti Algirdo Juliaus Greimo laiškai, rašyti 1946-1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai ir kt., atskleidžia iki šiol Lietuvos visuomenei mažai pažįstamą Greimo gyvenimo pusę, – jo aktyvų įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą. Diskusijos metu bus diskutuojama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje organizuotas akcijas, ryšius su pasipriešinimu Lietuvoje bei užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose.

Kitos išleistos knygos

Smetona A. Lithuania Propria. Kaunas: VDU, 1996.

Dapkutė D. Lietuvių išeivijos liberaliosios srovės genezė: politiniai-organizaciniai aspektai 1945 m. – šeštojo dešimtmečio pabaiga. Vilnius: Vaga, 2002.

Monografijoje tyrinėjamos išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo veikusios liberaliosios srovės organizacijos (Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūra, Lietuvių rezistencinė santarvė, Akademinis jaunimo sambūris Šviesa, Lietuvių studentų Santara), šių organizacijų veikla bei santykiai su kitomis išeivijos organizacijomis.

Saldukas L. Lithuanian diaspora. Vilnius: Vaga, 2002.

Knygoje pristatoma lietuvių išeivijos istorija nuo seniausių laikų iki XX a. pabaigos; nagrinėjamos įvairiuose kraštuose įsikūrusios Lietuvių bendruomenės, jų politinė, kultūrinė, visuomeninė veikla.

Aleksandravičius E., Kuizinienė D., Dapkutė D. The Cultural Activities of Lithuanian Émigrés. Vilnius: Versus aureus, 2002.

Knygoje trumpai pristatoma lietuvių išeivijos kultūrinė veikla nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų, svarbiausios asmenybės bei kultūrinio gyvenimo aktualijos.

Dapkutė D. Politikos pinklės : Antanas Smetona – JAV valstybės departamento regratyje. Kaunas: VDU, 2002.

Kuzmickaitė D. K. Tarp dviejų pasaulių: naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1988-2000). Monografija. Kaunas: VDU leidykla, 2004.

Ši knyga (anglų ir lietuvių kalba) yra etnografinė studija apie naujųjų imigrantų lietuvių migravimo, kūrimosi ir adaptacijos Čikagoje patirtis 1988-2000 m. laikotarpiu.

Rastenis V. Tarp kairės ir dešinės, tarp Lietuvos ir Amerikos. (Sudarytoja D. Dapkutė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

Knygoje surinkti žymaus lietuvių išeivijos žurnalisto, politiko, visuomenininko Vinco Rastenio (1905-1982) emigracijoje rašyti tekstai, iki šiol plačiąjai visuomenei mažiau žinomi. Tai atviras argumentuotas žvilgsnis į įvairias Lietuvai ir išeivijai svarbias problemas, asmenybes, politines organizacijas, įvykius, aktualijas. Straipsniai suteikia nemažai informacijos apie išeivijos visuomeninės, politinės, kultūrinės veiklos aktualijas, išeivijos ryšius su Lietuvos lietuviais.

Vaškelis B. Žvilgsnis iš atokiau. T. I. (Sudarytoja ir redaktorė D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2004.

Literatūros istoriko Broniaus Vaškelio straipsnių rinkinį (T. I) sudaro išeivijos ir Lietuvos periodikoje skelbti ir dar nepublikuoti darbai apie Jurgį Baltrušaitį, senąją lietuvių literatūrą, lietuviškąją dramaturgiją, literatūrą, kurtą išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje.

Vaškelis B. Žvilgsnis iš atokiau. Lietuviškoji scena Jungtinėse Amerikos Valstijose 1889-1990. T. II. (Sudarytoja ir redaktorė D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2005.

Literatūros istoriko Broniaus Vaškelio straipsnių rinkinį (T. II) sudaro tekstai apie lietuviškąjį teatrą išeivijoje: apie lietuvių teatro JAV pradžią 1889-1899 m., lietuvių satyros teatro istoriją, lietuvių dramos teatro Čikagoje 1949-1990 m. veiklą. Dalis knygos straipsnių skirta dramaturgų, režisierių, aktorių personalijoms – Broniui Laucevičiui-Vargšui, Juozui Vaičkui, Jurgiui Blekaičiui, Henrikui Kačinskui.

Vaškelis B. Žvilgsnis iš atokiau. T. III. (Sudarytoja D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2012.

Broniaus Vaškelio straipsnių rinkinį (T. III) sudaro išeivijoje ir Lietuvoje skelbti tekstai apie lietuvių išeivių teatrą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje, pavienius aktorius ir režisierius, lietuvių rašytojus ir jų kūrinius, paties autoriaus prisiminimai ir jausmai, užplūdę grįžus Lietuvon.

Beginnings and Ends of Emigration. Life without Borders in the Contemporary World. (Sudarytoja D. Kuizinienė).Vilnius: Versus aureus, 2005.

Knygoje publikuojami Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų straipsniai, skirti įvairių kraštų migracijos procesų analizei, istorijai.

Kavolis V. Nepriklausomųjų kelias. Publicistikos straipsniai 1951-1965. (Sudarytojai E. Aleksandravičius ir D. Dapkutė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

Knygoje skelbiami lietuvių išeivijos literatūros tyrinėtojo, sociologo, visuomenininko Vytauto Kavolio (1930-1996) ankstyvieji tekstai, rašyti emigracijoje 1951-1965 m., skelbti JAV lietuvių spaudoje „Naujienose“, „Dirvoje“, „Vienybėje“, „Santarvėje“, „Margutyje“ ir mažai žinomi plačiajai visuomenei.

Modernioji lietuvių egzilio proza. J. Mekas, A. Mekas, L. Lėtas, A. Landsbergis. (Sudarytoja D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

Jonas Mekas, Algirdas Landsbergis, Leona Lėtas (Vytautas Leonas Adamkevičius), Adolfas Mekas – vienai kartai priklausantys rašytojai, kurie debiutavo dar gyvendami Vakarų Europoje. Šioje moderniosios lietuvių prozos antologijoje pristatomi ankstyvieji šių autorių prozos tekstai, rašyti 1946-1951 metais ir skelbti bibliografine retenybe tapusiais, keliolikos egzempliorių tiražu išleistuose žurnaluose bei prozos rinkiniuose.

Akiračių“ bibliografija. (Sudarytojos I. Poderienė, E. Montvilienė, R. Raišytė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

Bibliografinis leidinys skirtas liberaliosios lietuvių išeivijos srovės mėnraščiui „Akiračiai“, leistam Čikagoje 1968-2005 m.

Lietuvos Respublikos emigracijos politika 1920–1940 m. Dokumentų rinkinys. (Sudarytoja V. Kasperavičiūtė). Vilnius: Versus aureus, 2006.

Knygoje publikuojami 1922-1940 m. dokumentai, atskleidžiantys Lietuvos Respublikos politiką emigracijos atžvilgiu. Knygoje surinkti Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų įvairūs aktai, reguliuojantys išeivybės įstaigų veiklą, Lietuvos konsulatų metinės ataskaitos, atspindinčios lietuvių emigrantų padėtį užsienyje, Draugijos užsienio lietuviams remti dokumentai.

Mockūnas L. Nelygiagretės paralelės. Publicistika ir kritika. (Sudarytojos D. Dapkutė ir D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2007.

Knygoje surinkti žymaus išeivijos žurnalisto, ilgamečio mėnraščio „Akiračiai“ redaktoriaus, literatūros kritiko Liūto Mockūno (1934-2007) straipsniai, rašyti išeivijoje ir Lietuvoje 1960-2007 m. Straipsniai įvairūs savo tematika – literatūros kritika, istorijos klausimai, reportažai ir kelionių įspūdžiai, literatūros bei istorijos knygų recenzijos, polemika, išeivijos ir Lietuvos visuomenės gyvenimo aktualijos.

Lietuvių diplomatija išeivijoje 1940-1991 m. Straipsnių rinkinys. (Sudarytojos D. Dapkutė ir A. Petraitytė).Vilnius: Versus aureus, 2007.

Straipsnių rinkinį sudaro įvairių autorių tyrimai, skirti Lietuvos diplomatinei tarnybai, jos santykiams su kitais politinės lietuvių emigracijos veiksniais. Greta oficialios diplomatijos pristatomi ir „Liaudies diplomatijos“ reiškiniai, išeivijos visuomeninių organizacijų vykdyta veikla.

XX a. žmogus: Aleksandro Štromo portretai. Straipsnių rinkinys. (Sudarytojas L. Donskis). Vilnius: Versus aureus, 2008.

Knygoje surinkti A. Štromo draugų, kolegų, bendradarbių ir buvusių studentų atsiminimai apie Aleksandrą Štromą atveria didžiausio modernaus lietuvių politinio mąstytojo, politologo, iškilaus žmogaus teisių gynėjo, disidento gyvenimo bei asmenybės trajektorijos. Prisiminimai skelbiami originalo (lietuvių, anglų, rusų, lenkų) kalbomis.

Bučinskytė I. Idealų vedami. Ateitininkai išeivijoje XX a. 5-7 dešimtmečiais. Monografija. Vilnius: Versus aureus, 2008.

Monografijoje tyrinėjama po Antrojo pasaulinio karo emigracijoje veiklą atnaujinusi Ateitininkų organizacija – ateitininkų veikla, ryšiai su kitomis lietuvių katalikų ir tarptautinėmis katalikų organizacijomis, santykiai su išeivijoje veikusiomis lietuvių organizacijomis, judėjimais, taip pat reakcija į gyvenimo išeivijoje iššūkius.

Emigracija ir šeima: vaikų ugdymo problemos ir iššūkiai. Straipsnių rinkinys. (Sudarytojai E. Aleksandravičius, D. K. Kuzmickaitė). Vilnius: Versus aureus, 2008.

Straipsnių rinkinyje autoriai nagrinėja migruojančių šeimų ir jų vaikų kolektyvines patirtis; pateikiami priedai – atliktų tyrimų rezultatai, interviu, duomenys apie lituanistines mokyklas užsienio šalyse.

Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė: praeitis, dabartis, ateitis. Straipsnių rinkinys. (Sudarytoja D. Dapkutė). Vilnius: Versus aureus, 2008.

Knygoje skelbiami Lietuvos tyrinėtojų ir Jungtinėje karalystėje gyvenančių autorių tekstai, kuriuose apžvelgiami svarbūs Didžiosios Britanijos lietuvių istorijos laikotarpiai ir įvykiai, analizuojama lietuvių kultūrinė, politinė veikla, pastangos išsaugoti tautinę tapatybę svetimame krašte.

Remeikis T. The Lithuanian Phoenix. Studies and essays 1940-1990. Vilnius: Versus aureus, 2009.

Žymaus išeivijos politologo, visuomenės veikėjo Tomo Remeikio straipsnių rinktinėje skelbiami įvairūs straipsniai, rašyti 1940-1990 m. anglų kalba, iki šiol plačiąjai visuomenei mažai žinomi.

Janauskas G. „Kongresinė akcija“. JAV ir Kanados lietuvių politinis lobizmas XX a. 6 dešimtmečio pabaiga – 1990 m. Monografija. Vilnius: Versus aureus, 2009.

Knygoje tyrinėjama JAV ir Kanados lietuvių politinė lobistinė veikla (vadinamoji „kongresinė akcija“) Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politikos kontekste nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki 1990 m.

Damušis A. Žvilgsnis, nukreiptas į idealų aukštumas: Adolfo Damušio tekstai. (Sudarytoja I. Bučinskytė-Strumickienė). Vilnius: Versus aureus, 2009.

Knygoje skelbiami žymaus lietuvių išeivijos visuomenininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir antinaciniam režimui dalyvio, mokslininko Adolfo Damušio (1908-2003) straipsniai ir interviu taip pat archyviniai dokumentai iš Lietuvių išeivijos instituto fondų. Damušio tekstai atskleidžia istorinius faktus, ateitininkų organizacijos veiklą, rezistencines patirtis, mokslinį akademinį darbą, supažindina su bičiuliais ir bendražygiais.

Prancūzijos lietuvių bendruomenė: istorija ir dabartis. Straipsnių rinkinys. (Sudarytojas L. Saldukas). Vilnius: Versus aureus, 2009.

Straipsnių rinkinyje apžvelgiami įvairūs Prancūzijos lietuvių istorijos tarpsniai ir įvykiai, Prancūzijos lietuvių bendruomenės raida nuo jos ištakų iki šių dienų, analizuojama įžymių Prancūzijos lietuvių kultūrinė, visuomeninė veikla.

Milerytė G. Mažosios Lietuvos egziliniai likimai 1944-1959 m. Vilnius: Versus aureus, 2009.

Knygą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje pristatomas mažlietuvių pasitraukimas į Vakarus, jų politinė, socialinė, kultūrinė veikla bei religinis gyvenimas. Antrą dalį sudaro dokumentų publikacijos.

Dapkutė D., Kuizinienė D. Laisvas žodis laisvame pasaulyje. Atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968-2005 m. Monografija. Vilnius: Versus aureus, 2010.

Monografijoje nagrinėjamas 1968-2005 m. Čikagoje leistas mėnraštis „Akiračiai“, aptariamos mėnraščio atsiradimo aplinkybės ir priežastys, apžvelgiamos „Akiračių“ leidybos peripetijos, pristatomi bendradarbiai ir redaktoriai, analizuojamas mėnraščio požiūris bei įtaka Lietuvos ir išeivijos visuomenei.

Keblys K. Smulki kritikos rasa: literatūros kritika. (Sudarytoja D. Kuizinienė). Vilnius: Versus aureus, 2011.

Knygoje skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai. Juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis.

Dapkutė D., Celešiūtė I., Jovaišienė D., Kuzmickaitė D. K., Saldukas L., Ūsaitė K., Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje. Kolektyvinė monografija. Klaipėda: Baltic Printing House, 2012.

Monografijoje nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė migracija, vadinamieji grynoriai, pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai ir dabartinė emigracija), bandoma atskleisti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte.

Petraitytė–Briedienė A. Lietuvos diplomatijos tarnybos šefas Stasys Lozoraitis (1940-1983). Monografija. Vilnius: Versus aureus, 2012.

Sovietams okupavus Lietuvos valstybę, užsienyje liko ir iki krašto nepriklausomybės atkūrimo dirbo Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT). Jos šefu buvo Stasys Lozoraitis (1898-1983), kurias šias pareigas ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų. Remiantis archyviniais šaltiniais bei moksline literatūra, pristatomi svarbiausi diplomatinės tarnybos šefo biografiniai momentai.

Bartusevičius V. Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945-1951. Vilnius: Versus aureus, 2012.

Knygos autorius dėmesį sutelkia į daugiau nei 80 000 Lietuvos gyventojų, kurie, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, atsidūrė Vakarų sąjungininkų kontroliuojamuose Vokietijos ir Austrijos zonose ir buvo kompaktiškai apgyvendinti stovyklose. Tokiomis sąlygomis jie atkūrė savotišką kultūrinę autonomiją: savo švietimą, spaudą, visuomenines, profesines ir politines organizacijas, politines partijas ir jų junginius. Šis trumpas ir sudėtingas laikotarpis pristatomas pasitelkiant gausią archyvinę medžiagą ir įvairius literatūros šaltinius.

Pokalbiai lietuvių pasaulio pakraštyje: Brazilija. (Sud. E. Aleksandravičius, D. K. Kuzmickaitė, I. Celešiūtė, M. Raškauskienė). Vilnius: Versus aureus, 2013.

Aleksandravičius E. Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija. Vilnius: Versus aureus, 2013.

Knygos autorius, pasitelkdamas moksliškai pagrįstus faktus, įvairialypius istorijos ir literatūros šaltinius, nagrinėja lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Jis teigia: „Lietuviai, kaip ir daugelis kitų – didelių ir mažų, garsių ir beveik pamirštų, istorinių ir naujai atsirandančių – tautų, yra amžinojo tautų kraustymosi istorijos veikėjai. Viskas, kas susiję su pasaulio tautų judrumu, liečia ir mus, lietuvius.“

Ūsaitė K. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais. Vilnius: Versus aureus, 2013.

Monografijoje remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei istoriografija siekiama pristatyti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos idėjines ištakas ir analizuoti atskirus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organizavimo (-si) aspektus, atskleidžiant Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir išeivijoje veikusių ideologinių organizacijų jaunimui bei lietuvių studentų sąjungos pozicijas PLJS kūrimo (-si) klausimu; rekonstruojama jos raida XX a. 7-9 dešimtmečiais. Analizuojamos naujai įkurtos organizacijos egzistencinės ir veiklos problemos: lietuvių kilmės jaunimo telkimas į bendrinę, ideologinio atspalvio neturinčią, organizaciją emigracijos sąlygomis, apibrėžiami PLJS santykiai su PLB ir kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis bei įvertinami PLJS valdybos ryšiai su kraštais.

Aleksandravičius E. Lietuvių pasaulio istorijos. Vilnius: Lietuvos rytas, 2014.

„Lietuvių pasaulio istorijos“ yra pasakojimas apie tai, kas nutiko diasporinei tautai, kurios nariai dėl įvairiausių priežasčių išsibarstė toli nuo tėvynės. Daugelis jų išnyko be pėdsakų, daugelio pėdsakai yra išlikę, bet mes juos apleidome. Tačiau atmintis taip pat turi ateitė: mes galime prisiminti, galime praplėsti savo tautos vaizduotę ir galime suprasti, kad pati tauta yra ne kas kita kaip bendros atminties bendruomenė. Tikėkime, kad visiems ir visokiams lietuviams užteks joje vietos“ – sako knygos autorius prof. Egidijus Aleksandravičius.

Dapkutė D. Lietuviškos širdies ambasadorius Juozas Bachunas-Bačiūnas (1893-1969). Monografija. Vilnius: Versus aureus, 2014.

Ši monografija – biografinis tyrimas, skirtas vieno iš senosios kartos Amerikos lietuvių, verslininko, garsaus visuomenininko ir mecenato, spaudos leidėjo ir rėmėjo, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Juozo Bachuno-Bačiūno (1893–1969) gyvenimo ir veiklos istorijai. Remiantis istoriniais šaltiniais atskleidžiami svarbiausi ir mažai žinomi jo gyvenimo momentai, pristatoma sėkmingo verslo istorija, analizuojama lietuviška visuomeninė veikla, atskleidžiamas J. Bachuno vaidmuo Amerikos lietuvių tautinės srovės organizacijose ir įnašas į Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrimą.

Petraitytė-Briedienė A. Tylieji priesaikos riteriai. Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone Šaltojo karo metais. Vilnius: Versus aureus, 2015.

Knyga skirta Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone istorijai. Šaltojo karo metais joje dirbę diplomatai Povilas Žadeikis, Juozas Kajeckas, dr. Stasys Antanas Bačkis ir Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) buvo tarsi riteriai, kurie, davę priesaiką, tyliai dirbo vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, jos sugrįžimo į tarptautinės politikos areną. Remiantis archyviniais dokumentais, akademine literatūra ir atskirų asmenų pasakojimais atskleidžiamas diplomatų sukurtas „nematomas tinklelis”. Jo gijos, apjungusios politinę lietuvių išeiviją, JAV institucijas (Valstybės departamentą) ir okupuotą kraštą, buvo diplomatų veiklos pagrindas.

Gyvenimas – Lietuva. Daniela ir Stasys Lozoraičiai. (sudarytoja A. Petraitytė-Briedienė). Vilnius: Versus aureus, 2015.

Knygoje publikuojami Danielą ir Stasį Lozoraičius pažinojusiųjų, artimųjų, draugų ir bendražygių (D. Brazauskienės, E. Budreikos, D. Vaičiulaitytės-Nourse, A. Bailey, V. Lesauskaitės, D. Vidutienės) atsiminimai: nuo S. Lozoraičio vaikystės, gimnazijos suolo iki ambasadoriaus – diplomatinio atstovo laipsnio, nuo Danielos ir Stasio pažinties akimirkos iki rinkiminės kampanijos ir Vilties prezidento garbės vardo. Interviu fragmentus, trumpus pasakojimus bei paties S. Lozoraičio pasakytą iškilmingą žodį ir kelias ištraukas iš D. Lozoraitienės dienoraščio papildo asmeninės Lozoraičių šeimos nuotraukos. Tai lyg istorinės atminties gidas apie vieną iškiliausių porų, kuri savo gyvenimą, darbą ir mintis paskyrė Lietuvai.

Petraitytė-Briedienė A. Kita karta. Lietuvos diplomatinė tarnyba 1990-1995 metais. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2017.

Mokslo studijoje pristatoma Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla 1990–1995 m. – išryškinamas lietuviškosios diplomatijos sugrįžimas į tarptautinės diplomatijos lauką, kova už valstybingumo pripažinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas LR pasiuntinybėms / ambasadoms, pasiuntiniams bei ambasadoriams, taip pat skiriamas dėmesys lietuvių išeivijai, kuri buvo svarbi moralinė ir finansinė parama. Mokslo studijos tikslas, neperžengiant jos chronologinių ribų, nubrėžti gaires, kelti klausimus ir taip duoti stimulą daug platesniems ir gilesniems moksliniams tyrimams. 

Petraitytė-Briedienė A. Diplomatas dr. Kazimieras Graužinis. Vilnius: Versus, 2018.

Karininkas, prezidento sekretorius, diplomatas – tai dr. K. Graužinio biografijos žingsniai, kuriuos visada lydėjo Lietuvos vardas. Kariuomenės savanoris, aviacijos pulkininkas, teisės ir diplomatijos mokslus baigęs Paryžiuje, dr. K. Graužinis buvo sekretoriumi diplomatinėse atstovybėse, Užsienio reikalų ministerijoje, Prezidentūroje, Lietuvos delegacijų sudėtyje tarptautinėse derybose. 1932-1939 m. jis buvo Lietuvos chargė d’affaires prie Sv. Sosto, o 1939-1962 m. – Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai (rezidavo Argentinoje ir Urugvajuje). Dr. K. Graužinis, didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs svetur, garbingai ėjo savo pareigas ir atkakliai gynė Lietuvos teises j laisvę ir nepriklausomybę. Tai yra pasakojimas apie diplomatą, apie žmogų, kurio likimas – stovėti laisvės sargyboje neturint teisės trauktis…

Almenas K. Anuomet. Vilnius: Versus, 2019.

Kazio Almėno knyga „Anuomet“ nukelia į tolimą praeitį – vaikystės laikus Kaune, šeimos pasitraukimą iš Lietuvos, gyvenimą Vokietijos DP stovyklose, įsikūrimą Amerikoje ir studijų metus Nebraskos universitete. Ši atsiminimų knyga išsiskiria nuo tradicinių memuarų – čia susipina kelios pasakojimo manieros ir perspektyvos. Beveik visose dalyse jaučiamas atstumas, leidžiantis per brandžios patirties prizmę įvertinti praeities įvykius. Prisiminimai perteikti lengvu, ironijos ir humoro prisodrintu stiliumi, su išplėstais pasakojimais apie svarbias akimirkas bei sutiktus žmones. Autorius išlaiko siužetinę intrigą, kuri įtraukia skaitytoją į praeities apmąstymus.

Vilčinskas J. Dienoraštis 1945VI.7 – 1947.III.18. Vilnius: Versus, 2019.

„Dienoraštis, 1945.VI.7–1947.III.18“, kurio įrašus dabar publikuojame, buvo rašomas 1945-1947 m. Antrojo pasaulinio karo nuteriotoje Europoje – Šiaurės Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jis priklauso lietuvių inžinieriui, kilnios Lietuvos totorių giminės palikuoniui, kairiųjų ir demokratinių pažiūrų prieškario Lietuvos valdininkui, bet svarbiausia – Lietuvos patriotui Juozui Vilčinskui. Antrojo pasaulinio karo drama ir pasirinktas pabėgėlio likimas lėmė, kad vėliau jis tapo Didžiosios Britanijos lietuvių politikos ir visuomenės veikėju, veikliu Lietuvos socialdemokratų partijos egzilyje nariu, publicistu ir redaktoriumi, prisidėjusiu prie gimtosios šalies laisvinimo ir lietuvių išeivijos gyvasties išsaugojimo.

Kuizinienė D. Laiko Jungtys. Vilnius: Versus, 2021.

Knygoje skelbiami interviu ir straipsniai apima daugiau nei trisdešimties metų laikotarpį, tad juose neišvengiamai ryškėja laikotarpio ženklai. Jiems būdingas fragmentiškumas, galbūt tam tikras neišbaigtumas, tačiau daugelyje interviu išlieka autentika, jie tampa tam tikru dinamiško laikotarpio dokumentu. Tokia nuostata ir paskatino surinkti interviu ir išleisti atskira knyga. Trūkinėjanti mūsų atmintis, nuolatinis skubėjimas ryškina ir tai, kad iki šiol per mažai pažįstame išeivijos kultūros lauką, jo gyvybingumo aplinkybes. Iš šio poreikio radosi mokslo populiarinimo straipsnių, kuriuos pastaraisiais metais skelbiau periodikoje. Likimas suteikė galimybę pažinti, bendrauti ir bendradarbiausi su daugeliu išeivijos rašytojų, literatūros kritikų, kultūros asmenybių. Ši knyga, savaip sujungianti praeitį ir dabartį, išryškina paraleles ir skirtumus.

Bartusevičius V. Vokietijos lietuviai 1950-1990. Vilnius: Versus, 2021.

„Vokietijos lietuviai, 1950–1990“ – tai istorinis pasakojimas apie Vokietijos lietuvius 1950-1990 m., jų bendruomeninę, politinę, kultūrinę veiklą, tautinio tapatumo išsaugojimo ir jaunosios kartos ugdymo problemas, pastangas išlaikyti vienintelę pasaulyje lietuvių Vasario 16-osios gimnaziją, ryšius su gimtuoju kraštu, paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Tikimės, kad šis darbas bus svarbus žingsnis, dar vienu istoriniu pasakojimu papildantis didelę ir įvairiaspalvę pasaulio lietuvių žemėlapio mozaiką, prisidedantis prie platesnio išeivijos istorinio paveldo pažinimo ir išsaugojimo.

Aleksandravičius E. Spalvos ir juostos: lietuvių akademinės skautijos istorija 1924-2024. Vilnius: Versus, 2023.

Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, priklausiusio nuo kelių laisvų individualybių apsisprendimo ir valios. Tai reiškia, kad verta bandyti nustatyti vardus tų, kurie viską pradėjo. O tada pamėginti išsiaiškinti, kokios aplinkybės jiems darė įtaką, kokie individualūs psichologiniai faktoriai galėjo veikti. Dabar manytume, kad tą išaiškinti padėtų bent kelios apmąstytinos plotmės: pirmiausia – lietuviškosios skautijos nacionaliniai ypatumai, kurie leistų susigaudyti unikalioje akademinės skautybės prigimtyje, tuomet – Lietuvos pilietinės visuomenės brandos savybės, ir trečia – akademinio sluoksnio formavimasis bei studentiško korporatyvumo kultūros iššūkiai Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete.

Petraitytė-Briedienė A. „Mylėti Lietuvą iš tolo“: Lietuvos generaliniai konsulai Čikagoje Juzefa ir Petras Povilas Daužvardžiai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2024.

Diplomatai dr. Petras Povilas Daužvardis ir Juzefa Rauktytė-Daužvardienė, vyras ir žmona, buvo Lietuvos atstovai JAV. Nuo 1937 m. J. ir P. P. Daužvardžių užimamos konsulinės pareigos Čikagoje, jų įvairios viešos veiklos ir privatūs gyvenimai buvo tampriai susiję su Lietuva ir jos piliečiais krašte ir emigracijoje. Dokumentinė medžiaga, kuri yra saugoma ir prieinama Lietuvoje ir JAV archyvinėse institucijose, iki šiol paskelbta mokslinė literatūra ir išlikusi gyvoji atmintis (t. y. asmenys , kurie pažinojo abu ar vieną iš diplomatų) rekonstruoja Daužvardžių gyvenimo istorijas, o konsulų veikla leidžia peržengti tradicinės biografijos rėmus ir modeliuoti kelis atskirus ir tarpusavy susijusius tinklus: institucinė veikla, vieša veikla, privati veikla. Diplomatų Daužvardžių prigimtinė diplomatija ir patriotizmas gali būti chrestomatiniu pavyzdžiu ir tautiečiui krašte ir emigracijoje.