Šiemet sukanka 80 metų nuo beveik 3000 lietuvių dipukų atvykimo į Daniją. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bėgdami nuo karo ir Raudonosios armijos apie 250 000 žmonių ieškojo prieglobsčio Danijoje. Tarp jų buvo apie 3000 lietuvių. Net ir patyrę didžiules traumas, Danijoje įsikūrę lietuviai pirmiausia rūpinosi vaikų švietimu, organizavo turtingą kultūrinį ir sportinį gyvenimą, leido laikraščius.
Minėdama 80-ečio sukaktį Danijos Lietuvių Bendrija (DLB) surengė eilę istorinės atminties renginių.
Pirmasis renginys vyko lapkričio 4 d. vakare Olborgo universitete jaukioje Olborgo lietuvių draugijoje. Pranešimus skaitė iš Lietuvos atvykęs Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, profesorius Egidijus Aleksandravičius ir Danijos lietuvių istorinius pėdsakus tyrinėjantis Dixie Henri le Févre Simonsen, vyko diskusijos ir pokalbiai su Danijoje tebegyvenančiais Antrojo pasaulinio karo pabėgėliais.
Programa tęsėsi lapkričio 7-8 d. savaitgalį Kopenhagoje, Ukraine House in Denmark patalpose, kur įvyko net du renginiai, skirti lietuvių dipukų Danijoje 80-mečio minėjimui.
Lapkričio 7 d. Danijos Lietuvių draugija kvietė į renginį „Commemorating 80 years since the arrival of Lithuanian displaced persons in Denmark“. Ne tik Danijos lietuviai, bet ir gausiai į jubiliejinį renginį anglų kalba susirinkę danai bei Danijoje gyvenančių užsieniečių auditorija buvo supažindinta su nuo sovietinės okupacijos pabėgusių lietuvių aktyvaus kultūrinio gyvenimo, knygų leidybos bei kito istorinio paveldo kūrimu, be jokių institucijų pagalbos renkant ir organizuojant lėšų rinkimą iš savų egzilin nublokštų lietuvių.
VDU Lietuvių išeivijos instituto profesorius Egidijus Aleksandravičius trumpai pristatė istorinių kataklizmų akivaizdoje atsiradusios „poetų ir karių“ kartos, bėgusiųjų nuo sovietinės okupacijos, istoriją: neįtikėtiną šios lietuvių diasporos kartos kūrybiškumą ir organizuotumą išlaikant ir jaunesnėms kartoms perduodant savo tapatybę ir lietuvių kalbą, taip pat politiškai organizuojantis ir palaikant kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvių pėdsakus Danijoje tyrinėjantis Dixie Henri le Févre Simonsen išsamiai pristatė lietuvių dipukų Danijoje istoriją. Susirinkę galėjo susipažinti su dipukų stovyklų geografiniu žemėlapiu, gausia archyvine medžiaga, išlikusiomis nuotraukomis bei stovyklose leistais lietuviškais laikraštėliais, o Algirdas Tamašauskas, atvykęs į Daniją būdamas tik penkerių metų, pasidalino ir savo įspūdžiais iš gyvenimo dipukų stovykloje ir Danijoje. Didžiausia renginio staigmena ir emocine kulminacija tapo Dixie Henri le Févre Simonsen surastų ir sukviestų lietuvių dipukų Danijoje palikuonių – sūnų ir dukterų susitikimas. Susirinko ne tik gyvenantys šalia Kopenhagos, bet ir atvyko Jutlandijoje gyvenantys lietuvių dipukų vaikai. Šių daniškai kalbančių lietuvių vaikų susitikimas, noras susipažinti, bendrauti ir prisidėti prie Danijos lietuvių bendrijos narystės buvo be galo jaudinantis. Galima tikėtis, kad šis šių lietuvių palikuonių susitikimas išaugs į kokį nors naują DLB projektą.
Lapkričio 8 d. lietuvių dipukų Danijoje 80-mečiui paminėti skirtas jubiliejinis renginys buvo surengtas lietuviškai auditorijai. Šiame renginyje prof. Egidijaus Aleksandravičiaus ir Dixie Henri le Févre Simonsen pranešimai buvo papildyti menkai kam žinoma istorija apie paskutinės lietuvių „dipukės” Stasės Norkutės šuolį į laisvą pasaulį iš sovietų žvejybinio laivo prie Farerų salų krantų, – šį pranešimą skaitė iš Jutlandijos atvykusi bibliografė genealogė bei Danijos lietuvių šaulių būrio narė Rūta Dokšienė.
Renginio metu taip pat buvo pagerbta garbingo 90-metų jubiliejaus šią vasarą sulaukusi Livija Kaufmanaitė Klāns Kovalevskis – jai įteikta DLB dovana bei Pasaulio lietuvių bendruomenės padėka už bendrystės indėlį, aktyvumą, mecenatės vardą ir per ilgus dešimtmečius, – nepaisant saitų su lietuvišku pasauliu stygiaus, – išsaugotą lietuvių bei savo gimtąją latvių kalbą.
DLB pirmininkė Reda Mieldažytė taip pat įteikė Pasaulio lietuvių bendruomenės padėką ilgamečiam DLB iždininkui Artūrui Maslauskui už bendruomeniškumo ir savanorystės auginimą tarp Danijos lietuvių, itin profesionalų bei atsakingą DLB iždo ir archyvo tvarkymą.
Jubiliejinius renginius organizavo Danijos Lietuvių draugija bendradarbiaudama su Ukrainos rūmais Danijoje, Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje bei Lietuvos Respublikos ambasada Kopenhagoje. Projektą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamentas.
Danijos lietuvių bendrijos nuotraukos.
Nuotraukoje Dixie Simonsen ir Reda Mieldažytė.