2024 m. lapkričio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje surengė mokslinę konferenciją „Lietuvių diasporos tyrinėjimai: platėjantys akiračiai ir ateities iššūkiai“, skirtą instituto 30-mečio jubiliejui paminėti. Konferencijoje įvairių sričių tyrinėtojai pristatė diasporos kultūros istorijos, šiuolaikinės migracijos ir migracijos politikos tyrimus, atliktus per tris nepriklausomybės dešimtmečius, taip pat aptarė diasporos tyrimų metodologinius ir atminties istoriografinius klausimus.
Konferencijos atidarymo kalbą sakė ir institutą sveikino VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė lietuvių diasporos kultūros istoriją tyrinėjantys įvairių sričių mokslininkai iš VDU, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta įvairioms lietuvių diasporos problemoms aptarti: Remigijus Misiūnas pristatė savo naujausius tyrimus apie senosios emigracijos bangos (vadinamųjų „grinorių“) spaudą ir joje publikuotus lietuvių laiškus; Dainius Junevičius kalbėjo apie beišnykstančios Pietų Afrikos lietuvių diasporos pėdsakus, svarbius šaltinius ir galimų tyrimų perspektyvas, Žydronė Kolevinskienė, Daiva Kuzmickaitė ir Dainius Genys bandė trumpai aptarti per tris dešimtmečius Lietuvoje atliktus išeivijos literatūros ir šiuolaikinės migracijos tyrimus, Vitalija Stravinskienė pristatė Lietuvos istorijos instituto darbuotojų vykdomus lietuvių diasporos tyrimus, šiame institute saugomus išeivijos archyvus bei periodinius leidinius, o Arvydas Pakštalis atkreipė dėmesį į kai kurias UNRRA ir Pabaltijo universitetų istoriografijos spragas. Publikos susidomėjimą ir diskusijas kėlė Rasa Žukienė pranešimas apie lietuvių išeivijos bandymus bendrauti su sovietine Lietuva ir Reginos Laukaitytės tyrimai apie paprastų žmonių, šeimų, giminių ryšius sovietmečiu, išeivijos finansinę paramą Lietuvos žmonėms. Antroji konferencijos dalis buvo skirta Lietuvių išeivijos instituto istorijai: Juozas skirius aptarė per tris dešimtmečius instituto mokslininkų atliktų tyrimų kryptis, išleistas knygas bei mokslinius darbus, Daiva Dapkutė trumpai pristatė pagrindinius Instituto gyvenimo istorijos epizodus, nuolatinį kraustymąsi „nuo rūsio iki palėpės“, čia dirbusius žmones. Konferencijos pabaigoje vyko diskusija „Didieji lietuvių išeivijos tyrinėjimų iššūkiai“, kuriai vadovavo Egidijus Aleksandravičius. Diskusijoje dalyvavo Dalia Kuizinienė, Ramūnas Kondratas ir Giedrius Janauskas.
Konferencijos metu buvo atidarytos naujau įrengtos instituto saugyklos ir Broniaus Kviklio kambarys-skaitykla. Visi konferencijos dalyviai galėjo ne tik apžiūrėti per tris dešimtmečius Instituto darbuotojų išleistas knygas, bet ir čia pat iš „Knygų kalno“ už simbolinę 1 euro auką išsirinkti norimą knygą.
Nuotraukų autorė Andrėja Taranda.
