„Migracijos ir tarpkultūrinio diasporinio gyvenimo tyrimų laboratorija“

Migration and Intercultural Diasporic Lives Lab (MiDLL)

Tyrėjų komandos pristatymas

Migracijos ir tarpkultūrinio diasporinio gyvenimo laboratorija – tai VDU Lietuvių Išeivijos Instituto platforma, vienijanti tarpdisciplininę socialinių, politikos ir humanitarinių mokslų tyrėjų komandą, kurios narius jungia bendras dėmesys diasporų ir migracijos procesų analizei, ypač mikrolygmens tarpkultūriniams santykiams postsovietinėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje. Komandos nariai dirba sociologijos, kultūrologijos, politologijos, istorijos ir antropologijos sandūroje, taikydami įvairias kokybines ir kiekybines metodologijas – nuo diskurso analizės, vizualinės analizės, turinio analizės iki biografinių interviu, apklausų, dalyvaujamojo veiklos stebėjimo ir etnografijos. Tyrėjų grupė analizuoja migracijos, diasporų ir tarpkultūrinių santykių mikrolygmens procesus ir patirtis juos jungdama su istoriniais atminties, integracijos, priklausymo ir socialinės sanglaudos kontekstais, atsižvelgiant į globalius pokyčius ir procesus.

Komandos tyrėjai:

• Dr. Tomasz Błaszczak – politinės ir kultūrinės istorijos, atminties politikos ir biografistikos tyrėjas. Tyrinėja baltarusių, lenkų ir lietuvių diasporas istoriniame ir šiuolaikiniame kontekste. Šiuo metu dėsto VDU Istorijos katedroje, dirba VDU Lietuvių išeivijos institute, bei Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
• Dr. Dainius Genys – sociologas, analizuojantis socialinių tinklų, pilietinio įsitraukimo ir visuomeninių pokyčių procesus. Specializuojasi visuomenės transformacijų ir elgsenos tyrimuose, naudojant tiek kiekybinius, tiek kokybinius metodus. Šiuo metu dirba Lietuvių Išeivijos Institute ir Andrejaus Sacharovo demokratinės plėtros tyrimų centre VDU (Lietuva).
• Dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė – dirba migracijos, diasporos, pilietinio sektoriaus ir švietimo politikos kryptyse, tyrinėja tarpkultūrinę komunikaciją ir transnacionalias mobilumo patirtis. Jungia antropologinę ir edukologinę perspektyvą. Turi didelę etnografinių tyrimų patirtį. Šiuo metu dirba Lietuvių Išeivijos Institute VDU ir Mykolo Riomerio universitete (Lietuva) bei Sūduvos akademijoje.
• Dr. Violetta Anna Parutis – šiuo metu dirba Socialinių ir Ekonominių Tyrimų Institute Essex universitete (JK), kur kartu su kolegomis atlieka JK Namų Ūkių Longitudinį Tyrimą (UKHLS), ir Lietuvių Išeivijos Institute VDU (Lietuva), kur tyrinėja migracijos patirtis tarp Rytu ir Vidurio Europos gyventoju. Domisi, kaip migracinės trajektorijos veikia socialinius ryšius, identitetą ir priklausymo jausmą.
• Dr. Emilija Pundziūtė-Gallois – tyrinėja migraciją ir diasporinę diplomatiją, domisi istorine sociologija bei politinių tarpkultūrinių praktikų analize. Šiuo metu dėsto VDU (Lietuva) ir SciencePo (Prancūzija). Vykdo tyrimus apie mobilumo, kolektyvinės atminties ir pilietinės/kultūrinės diplomatijos procesus.

Komandą jungia daugiasluoksnė analitinė perspektyva, leidžianti tirti tiek šiuolaikinės migracijos, tiek istorinės diasporos reiškinius:

• Sociologiškai – fiksuojant migracijos procesų kasdienybę, emocines būsenas ir tinklinius ryšius;
• Politiškai – aiškinant priimančios visuomenės institucinę laikyseną, pilietiškumo lūkesčius;
• Istoriškai – rekonstruojant tapatybės formavimosi kontekstus, atminties trajektorijas;
• Kultūriškai – tyrinėjant reprezentacijų, kalbos, pasakojimų vaidmenį diasporų savivokoje.

Bendras dėmesys mikrolygmens sąveikoms

Kiekvienas komandos narys iš savo disciplininės perspektyvos gilinasi į tarpkultūrinius ryšius, emocinį įsitvirtinimą ir bendrystės formas. Tyrimai siekia suprasti, kaip migravusieji ne tik prisitaiko, bet ir keičia priimančią visuomenę, kurdami naujus socialinės sąveikos modelius. Skiriamasis bruožas – tai mikrolygmens tarpkultūrinės bendrystės tyrimai platesniame socio-istoriniame, socio-kultūriniame migraciniame ir politiniame kontekste, ypatingą dėmesį skiriant postsovietinių diasporų patirtims, laikinumo–priklausymo įtampai, integracijos modelių pergalvojimui, bei gyvenimo kokybės, orumo ir atvirumo temoms Vidurio ir Rytų Europos regione.

Komanda išsiskiria gebėjimu derinti:

• kokybinę empirinę analizę (etnografiją, interviu, diskurso tyrimus);
• tvirtą konceptualų pagrindą (istorinę ir politinę sociologiją, kultūrinę analizę, antropologiją);
• sisteminį tarpdiscipliniškumą ir jautrumą kultūrų niuansams.

Komandos skiriamieji bruožai

• Tarpdiscipliniškumas: komandos nariai dirba skirtingų disciplinų sandūroje – nuo istorijos, sociologijos, politologijos iki antropologijos ir kultūrologijos. Tai leidžia išsamiai nagrinėti migracijos ir integracijos reiškinius, jungiant socio-istorines, kultūrines ir politines perspektyvas.
• Tematinė įvairovė: tyrėjai domisi skirtingais diasporos, identiteto, migracijos, kolektyvinės atminties, tarpkultūrinės komunikacijos ir socialinio teisingumo aspektais. Juos vienija bendras tikslas – suprasti, kaip mikrolygmens santykiai formuoja integracijos trajektorijas, priklausymo jausmą ir socialinius ryšius, aprėpiant diasporos organizacijas ir vietos bendruomeninius tinklus ar kontekstualizuojant migracijos ir integracijos politikų, teisinių dokumentų, viešojo diskurso rėmuose.
• Tinklaveika: šiuo metu tyrėjai plėtoja neformalų naujųjų diasporų postsovietinėje erdvėje tyrinėtojų tinklą. Tai skatina žinių cirkuliaciją, teminių ir metodologinių krypčių derinimą, bendrų tyrimų plėtojimą. Individualiai ir kolektyviai dalyvauja tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose. Yra daugybės tarptautinių ir vietinių profesinių asociacijų nariai.
• Ryšiai su praktiniu lauku: tyrėjai aktyviai bendradarbiauja su NVO sektoriumi, migrantų organizacijomis, valstybės institucijomis, ministerijų ir savivaldybių atstovais. Yra vykdę užsakomuosius (reikmėmis grįstus) tyrimus, rengia ekspertines ataskaitas, organizuoja praktinius seminarus praktikams. Turi ilgametės patirties konsultuojant praktinius integracijos politikos sprendimus.
• Tarptautinė patirtis: komandos nariai stažavosi ir dėstė įvairiuose užsienio universitetuose (pvz., SciencePo, Essex, KU Leuven, Florencijos Europos institutas, Columbia University, Syracuse University, Hebrew University ir kt.), dalyvavo tarptautiniuose moksliniuose tinkluose, COST ir Horizon, Erasmus +, ir kt. projektų veiklose.

Komandos veikla ir tyrimų kryptys

Šiuo metu komanda aktyviai plėtoja neformalų naująsias diasporas postsovietinėje erdvėje tyrinėjančių mokslininkų tinklą, kviesdama bendradarbiauti skirtingų šalių ir institucijų tyrėjus. Šis tinklas kuriamas siekiant:

• sujungti turimą empirinę patirtį apie baltarusių, ukrainiečių, rusų diasporas;
• skatinti regioninių tyrimų palyginamumą;
• plėtoti kritinę refleksiją apie diasporų įsitvirtinimo galimybes šiuolaikinėje (ypač Vidurio ir Rytų) Europoje;
• planuoti bendro duomenų archyvo kūrimą ir pakartotinį duomenų panaudojimą.

Komandos vykdomi tyrimai orientuoti į:

• postsovietinių diasporų (ypač ukrainiečių, baltarusių, rusų) gyvenimo kokybės ir lūkesčių tyrimus Lietuvoje;
• institucinės pagalbos mechanizmų ir jų efektyvumo analizę;
• Lietuvos visuomenės atvirumo tyrimą per viešą diskursą, institucines strategijas ir aktyvių piliečių veiklas;
• tarpkultūrinės bendrystės formų analizę – kasdienio bendravimo, draugystės, solidarumo momentų įvardijimą;
• tapatybės, atminties ir priklausymo jausmo raidą tarp naujai atvykusių bendruomenių.

Komandą dominančios bendradarbiavimo kryptys ir projektų temos:

• Diasporos integracija ir dalyvavimas visuomenėje: kultūrinė įtrauktis, pilietinis angažuotumas, migraciniai naratyvai.
• Tapatybės ir priklausymo tyrimai: kaip skirtingų kartų migrantai kuria „namus“ naujose šalyse, kaip derina priklausymą kelioms kultūroms.
• Tarpkultūrinė draugystė ir emocinis kontekstas: kaip susiklosto bendrystės tarp vietinių ir atvykusiųjų.
• Migracijos ir atminties politika: kaip istorinė atmintis, kolektyvinės traumos veikia diasporų santykius su priimančiąja visuomene.
• Pagalbos ir solidarumo modeliai krizinių migracijų metu: nuo pilietinės visuomenės atsako iki valstybinės politikos.
• Post-sovietinė, post-kolonijinė migracija ir laisvės samprata: kaip migracija iš autoritarinių režimų formuoja lūkesčius ir adaptacijos iššūkius.